Įvadas
Intraveniniai (IV) kaniulės kateteriaiyra būtinimedicinos prietaisainaudojamas įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose skysčiams, vaistams ir kraujo produktams leisti tiesiai į paciento kraują. Šio straipsnio tikslas yra suteikti išsamų supratimą apieIV kaniulės kateteriai, įskaitant jų funkciją, dydžius, tipus ir kitus svarbius aspektus.
IV kaniulės kateterio funkcija
IV kaniulės kateteris yra plonas lankstus vamzdelis, įkišamas į paciento veną, suteikiantis prieigą prie kraujotakos sistemos. Pagrindinė IV kaniulės kateterio funkcija yra tiekti pacientui būtinus skysčius, elektrolitus, vaistus ar mitybą, užtikrinant greitą ir veiksmingą absorbciją į kraują. Šis vartojimo būdas yra tiesioginė ir patikima priemonė palaikyti skysčių balansą, pakeisti prarastą kraujo tūrį ir pristatyti laikui jautrius vaistus.
IV kaniulės kateterių dydžiai
IV kaniulės kateteriai yra įvairių dydžių, paprastai identifikuojami pagal matuoklio numerį. Matuoklis rodo kateterio adatos skersmenį; kuo mažesnis matuoklio skaičius, tuo didesnis skersmuo. Dažniausiai naudojami IV kaniulės kateterių dydžiai:
1. 14–24 matuoklis: didesnio dydžio kaniulės (14G) naudojamos greitam skysčių ar kraujo produktų infuzijai, o mažesnių dydžių (24G) tinka leisti vaistus ir tirpalus, kuriems nereikia didelio srauto.
2. 18–20 matuoklis: tai dažniausiai naudojami dydžiai bendrosiose ligoninėse, pritaikyti įvairiems pacientams ir klinikiniams scenarijams.
3. 22 matuoklis: Manoma, kad idealiai tinka vaikams ir senyviems pacientams arba tiems, kurių venos yra trapios, nes sukelia minimalų diskomfortą įvedant.
4. 26 matuoklis (ar didesnis): šios itin plonos kaniulės paprastai naudojamos specializuotose situacijose, pvz., skiriant tam tikrus vaistus arba pacientams, kurių venos ypač jautrios.
IV kaniulės kateterių tipai
1. Periferinė IV kaniulė: labiausiai paplitęs tipas, įvedamas į periferinę veną, paprastai į ranką arba delną. Jie skirti trumpalaikiam naudojimui ir tinka pacientams, kuriems reikalingas nedažnas ar su pertrūkiais prieiga.
2. Centrinės venos kateteris (CVC): šie kateteriai dedami į dideles centrines venas, pvz., viršutinę tuščiąją veną arba vidinę jungo veną. CVC naudojami ilgalaikiam gydymui, dažnam kraujo mėginių ėmimui ir dirginančių vaistų skyrimui.
3. Vidurinės linijos kateteris: tarpinis variantas tarp periferinio ir centrinio kateterio, vidurinės linijos kateteriai įvedami į žastą ir sriegiami per veną, paprastai baigiant aplink pažasties sritį. Jie tinka pacientams, kuriems reikalingas ilgalaikis gydymas, bet nereikia prieigos prie didelių centrinių venų.
4. Periferiškai įvestas centrinis kateteris (PICC): ilgas kateteris, įkištas per periferinę veną (dažniausiai rankose) ir judinamas tol, kol galiukas atsiremia į didesnę centrinę veną. PICC dažnai naudojami pacientams, kuriems reikalinga ilgalaikė intraveninė terapija, arba tiems, kuriems yra ribota prieiga prie periferinių venų.
Įdėjimo procedūra
IV kaniulės kateterį turėtų įvesti apmokyti sveikatos priežiūros specialistai, kad būtų kuo mažiau komplikacijų ir būtų užtikrintas tinkamas įdėjimas. Procedūra paprastai apima šiuos veiksmus:
1. Paciento įvertinimas: sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas įvertina paciento ligos istoriją, venų būklę ir visus veiksnius, kurie gali turėti įtakos įterpimo procesui.
2. Vietos parinkimas: tinkama vena ir įvedimo vieta parenkama atsižvelgiant į paciento būklę, terapijos reikalavimus ir venų prieinamumą.
3. Pasiruošimas: pasirinkta vieta nuvaloma antiseptiniu tirpalu, o sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas mūvi sterilias pirštines.
4. Įvedimas: odoje padaromas nedidelis pjūvis, o kateteris per pjūvį atsargiai įkišamas į veną.
5. Tvirtinimas: Kai kateteris yra vietoje, jis pritvirtinamas prie odos lipniais tvarsčiais arba tvirtinimo įtaisais.
6. Skalavimas ir užpildymas: kateteris nuplaunamas fiziologiniu arba heparinizuotu tirpalu, kad būtų užtikrintas pralaidumas ir išvengta krešulių susidarymo.
7. Priežiūra po įvedimo: vieta stebima, ar neatsiranda infekcijos ar komplikacijų požymių, ir prireikus keičiamas kateterio tvarstis.
Komplikacijos ir atsargumo priemonės
Nors IV kaniulės kateteriai paprastai yra saugūs, yra galimų komplikacijų, kurias sveikatos priežiūros specialistai turi stebėti, įskaitant:
1. Infiltracija: skysčių ar vaistų nutekėjimas į aplinkinius audinius, o ne į veną, sukeliantis patinimą, skausmą ir galimą audinių pažeidimą.
2. Flebitas: venos uždegimas, sukeliantis skausmą, paraudimą ir patinimą išilgai venos kelio.
3. Infekcija: Jei įvedant ar prižiūrint nesilaikoma tinkamų aseptikos technikų, kateterio vieta gali būti užkrėsta.
4. Užsikimšimas: kateteris gali užsikimšti dėl kraujo krešulių arba netinkamo praplovimo.
Siekiant sumažinti komplikacijų skaičių, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai laikosi griežtų kateterio įvedimo, vietos priežiūros ir priežiūros protokolų. Pacientai raginami nedelsiant pranešti apie bet kokius diskomforto, skausmo ar paraudimo požymius įdėjimo vietoje, kad būtų užtikrinta savalaikė intervencija.
Išvada
IV kaniulės kateteriai vaidina lemiamą vaidmenį šiuolaikinėje sveikatos priežiūroje, nes jie leidžia saugiai ir efektyviai tiekti skysčius ir vaistus tiesiai į paciento kraują. Įvairių dydžių ir tipų kateteriai yra pritaikomi įvairiems klinikiniams poreikiams: nuo trumpalaikės periferinės prieigos iki ilgalaikio gydymo centrinėmis linijomis. Laikydamiesi geriausios praktikos įvedimo ir priežiūros metu, sveikatos priežiūros specialistai gali optimizuoti paciento rezultatus ir sumažinti komplikacijų, susijusių su IV kateterio naudojimu, riziką, užtikrindami saugų ir veiksmingą savo pacientų gydymą.
Paskelbimo laikas: 2023-07-31